quarta-feira, 30 de julho de 2008

Abraco boot hosi Timor...

Agora hau sei iha Timor.
Husu reza nafatin mai ita nia rain.
Ho domin no amizade,
pdsoares

quinta-feira, 17 de julho de 2008

PARABENS & GOOD LUCK, JOVEM SIRA!








REFLEXAO DIARIA
20 Julho 2008
Loron ikus Jornada Mundial Juventude – Sydney


Evangelho ba ohin, Domingo, XVI Comum: Mt. 13, 24-30


24Nia dehan tan aiknanoik ida ba sira: “Reinu lalehan nian hanesan ema ida nebe kuda fini diak iha nia to’os; 25maibe wainhira nia emar sira toba dau-daun, nia funubalun mai kuda du’ut aat iha trigu le’et, hafoin nia ba tiha. 26Wainhira trigu sai boot tiha hodi fo fuan, du’ut aat mos mosu. 27To’os na’in nia atan sira mai buka nia hodi dehan ba nia: ‘Na’i, ita boot la kuda fini diak iha ita nia to’os? Du’ut aat mai housi nebe?’ 28Nia hatan: ‘Ha’u nia funubalun ruma mak halo buat ne’e.’ Atan sira dehan ba nia: ‘Ita boot hakarak ami ba fokit tiha nia?’ 29 ‘Lae,’ nia dehan, ‘keta halo be hodi fokit du’ut aat, imi fokit mos trigu. 30Husik sira rua moris hamutuk ba; loron ko’a hare nian to’o mai mak ha’u sei dehan ba to’os atan sira: ‘Hili uluk du’ut aat ba hodi futu hamutuk atu sunu; trigu fali, halot tiha iha ha’u nia hoka.’”

Ohin taka iha Sydney Jornada Mundial Juventude nian ba dala 23. Iha Semana ida ne’e nia laran Santa Igreja hosi Amo Papa no bispo sira hamutuk ho Jovem hadian Na’i nia to’os mak Jovem sira duni, kuda fini diak barak iha Jovem sira nia fuan. Maibe importante liu mak hotu tiha festa boot ida ne’e, oin sa’a kuidadu didiak toos ne’e atu ema aat, diabu, labele ba kuda fali duut aat iha toos ne’e nia laran.

Amo Bispo no Paroco sira tenki buka fo nafatin atensaun ba Jovem sira, tanba dala barak mak Igreja lokal sira haluhan hela de’it Jovem sira, hodi kritika de’it sira. Ita hotu hotu tenki hanoin katak Igreja, nasaun ka familia nebe la iha Juventude, futuro la iha ona. Paroquia sira ho orientasaun hosi Amo Bispo sira tenki organiza Juventude, fahe responsabilidades ba sira. Hanoin kona ba sira nia formasaun espiritual, moral, afectiva, intelectual no espiritu sakrificiu nian. Ita labele hein katak aban bainrua sei mosu ema diak, se oras ne’e ita lakohi atu prepara sira.

Maibe, buat nebe importante liu mak imi Jovem sira hanoin kona ba imi nia responsabilidade ba imi nia an rasik. Imi nia moris iha imi nia liman laran, maibe ema barak hakarak aproveita de’it imi, manipula imi ba sira nia interesse. Igreja bolu imi hamutuk atu reflecte hodi defende imi nia an, hosi duut aat nebe diabu hakarak kuda. Maromak halo imi mos iha isilolon, laran no klamar no Jesus bolu imi atu ho Espiritu Santu tulun imi mos nafatin: Ba fan o nia sasan hotu hotu – hamo’os o nia isilolon; fahe ba ema kiak sira – hamos o nia fuan; tuir Ha’u mai – hamos o nia klamar. Ho Espiritu Santo nebe imi simu iha Jornada, imi sei la fila kotuk ba Jesus.
Parabens no Good luck!

Ha'u nia tan mak ne'e...








REFLEXAO DIARIA
19 Julho 2008
Loron 5º. Jornada Mundial Juventude – Sydney


Evangelho ba ohin, Sabado, XV Comum: Mt. 12, 14-21

Iha tempo 14neba fariseu sira hahu futu lia atu oin sa halakon Jesus. 15Tan hatene ona ida ne’e, Jesus hadook An tiha housi fatin neba. Ema barak tuir Nia no Nia fo isin diak ba sira hotu, 16hodi hateten ba sira atu la bele fo hatene ba ema ida. 17Nune’e sai tuir duni buat nebe profeta Isaias dehan nanis: 18“Ha’u nia atan mak ne’e, nebe Ha’u fihir, Ha’u nia doben nebe haksolok Ha’u nia laran teb-tebes. Ha’u sei tau Ha’u nia Espiritu ba Nia, Nia sei haklaken justisa ba nasaun sira. 19Nia sei la istori malu ho ema eh hakilar; ema ida sei la rona Nia lia iha dalan sira. 20Nia sei la silu tohar tan fafulu nebe atu tohar ona, sei la hu’u mate kabas ahi oan nian nebe sei suar, to’o Nia atu halo justisa manan. 21Iha Nia naran mak nasaun sira sei tau sira nia esperansa.”


Iha Domingo kotuk ita rona katak fini sira nebe monu iha dalan ibun, manu fuik sira mak mai han hotu tiha. Hanesan ita rona dadaun, Jesus iha ninia inimigo barak, nebe ikus mai oho mate nia iha Kruz, maibe sira la manan. Nia moris hias hosi mate, tanba Maromak Nia kbiit horik iha Nia, buat ida sei la manan Nia. Nia sei haklaken nafatin ba oin tuir Maromak nia plano. Maibe dala barak mos Jesus ninia inimigo sira mosu fali hosi sira nebe hetan tiha ona naroman hosi Jesus, hanesan Judas rasik, tanba diabu ninia babeur no ita ema ninia kbiit laek. Diabu hatene katak dala barak ita nia laran fo liu ba sasan rai nian(aitarak laran), nia babeur ita hodi halo ita hatudu ita nia fuan to’os(fatuk laran) ba Maromak nia Domin.

Iha Jornada nia laran mos, baibain mosu grupo Jovem balu nebe mosu iha neba atu halo manifestasaun ka demonstrasaun hasoru Igreja no Amo Papa. Sira ba hakilar hasoru Amo Papa, dehan a’at Amo Papa ho Jgreja. Igreja nunca haluhan Jovem sira. Jornada Mundial nebe halibur Jovem sira rihun ba rihun to’o tokon hanesan Manila ( Tokon hat, Roma, Alemanha, tokon rua resin), ne’e iniciativa Igreja nian atu fo liman ba Jovem sira. Maibe Jovem sira mak dala barak fila kotuk, hanesan Jovem riku evanzeilu nian, hodi buka halimar deit, diskoteka de’it, sexu ho droga ka tabaco deit... Igreja hakarak ajuda nafatin Jovem sira atu hatene haraik’an, buka kbiit hosi Maromak. Sela’e diabu mos uza fali Jovem hodi estraga, hanesan ho osan babeur Judas atu fan Jesus.

Ita reza atu Jovem sira iha Jornada ida ne’e nia laran, bele hatene haraik’an, hanesan Ita Na’i Feto, modelo no Inan Jovem sira nian, hodi bele hetan mos Espíritu Santu hanesan mos Maria atu sai Jesus nia sasin. Terus no kole nebe sira koko iha Jornada ne’e no mos sira nebe sira koko ona iha sira nia moris, sei sai hanesan kbiit ba sira atu tulun sira haraik’an. No sira sira sei hetan duni Espiritu Santu tanba, ho laran kmaan atu hola parte iha Jornada, sira hanesan ona fafulu nebe seidauk tohar hotu no ahi nebe seidauk mate mohu, nebe Jesus sei hadian fali ho Jornada ida ne’e.

Oan Mane mos Sabado nain...








REFLEXAO DIARIA
18 Julho 2008
Loron 4º. Jornada Mundial Juventude – Sydney


Evangelho ba ohin, Sexta, XV Comum: Mt. 12, 1-8

1Iha loron Sabadu ida Jesus liu housi to’os batar ida. Nia eskolante sira hamlaha; tan ne’e sira hahu silu batar hodi han. 2Hare tiha ne’e, fariseu sira dehan ba Nia; “O nia eskolante sira halo dau-daun buat nebe bandu iha loron Sabadu!” 3Nia hatan ba sira: “Imi la le’e buat nebe David halo, wainhira nia hamlaha. Nia ho nia maluk sira? 4Oin sa nia tama iha Maromak nia uma hodi han paun sakrifisiu nian, nebe bandu ba nia no ba nia maluk sira; amlulik sira deit mak bele han? 5Ka imi seidauk le’e iha Ukunfuan katak amlulik sira iha templu la halo tuir Sabadu, no sira la halo sala ida? 6Ha’u dehan ba imi katak iha ne’e iha Ida nebe boot liu templu. 7Imi hatene karik lia ne’e katak sa: ‘Ha’u hakarak laran luak, la’os sakrifisiu,’ imi sei la tesi lia todan ba sira nebe sala laek. 8Basa Oan Mane mos Sabadu nia Na’in.”

Evangelho loron ohin nian, hakarak hanorin ita kona Maromak nia plano nebe hosi Ninia Liafuan Nia mai liberta ita, halo ita sai Nailulik, katak fila fali ba ilas Maromak nian, hodi hadomi hanesan Maromak. Lalatak Maromak nian. Hanesan S. João dehan, ema nebe hadomi nia Maromak nia oan. No domin ba Maromak lori ita ba halo apostolado katak haklaken Maromak nia domin ba ema sira seluk.

Jovem sira iha Sydney, ohin tama iha loron 4 Jornada nian. Tuir tema geral, sira fila hosi Sydney, sira tenki sai apóstolo: “wainhira Espiritu Santu tun ba imi, imi sei simu kbiit; imi sei sai Ha’u nia sasin...”(Act.1,8). No sai apóstolo, liu liu ba sira nia maluk Jovem sira, hanesan Vaticano II husu: “Jovem, apóstolo ba Jovem.” Jovem sira la susar liu atu sai apóstolo, tanba buat nebe sira sente iha sira nia laran nudar Jovem, la iha explikasaun seluk, mak Maromakde’it, hanesan Amo Papa, Maromak nia Servo, dehan ba Jovem sira iha ninia Exortasaun Apostólika ba Jovem sira iha 1985. Amo Papa Bento XVI lori Beato Jovem Pier Frassatti hosi Italia too Sydney hodi akompaina Jornada atu Jovem sira bele hare tuir ninia exemplu. Jovem atleta, maibe santo.

Jovem ho ninia isilolon, nebe forte, kmanek no furak, nia bele dada ema barak ba Maromak, tanba nia hatudu momós Maromak nia Ilas iha nia; ho nia fuan nebe nakonu ho Domin, nia bele hatudu domin ba ema barak hodi dada ema barak atu hateke ba Maromak, tanba domin ne’e, Lalatak Maromak nia; no ho nia ksolok Jovem nian, nia bele dada ema barak ba Maromak, tanba Maromak mak ksolok nia hun.
Maibe dala barak ita haré oin seluk, Jovem hadok’an fali hosi Maromak no Jovem la dada malu ba Maromak. Ita reza ba sira.


(Hau iha viagem, reza mai hau).

Mai hotu Ha'u,... imi sei hetan hakmatek ba imi nia klamar!








REFLEXAO DIARIA
17 Julho 2008
Loron 3º. Jornada Mundial Juventude – Sydney


Evangelho ba ohin, Quinta, XV Comum: Mt. 11, 25 -27

Iha tempo neba,
Jesus haklaken28“Mai besik Ha’u, imi hotu nebe kole no terus; Ha’u sei fo kmaan ba imi . 29Simu Ha’u nia ukun ba hodi banati tuir Ha’u, tan Ha’u laran kmaus no haraik an; no imi sei hetan hakmatek ba imi nia klamar. 30Basa Ha’u nia ukun mamar, Ha’u nia naha kmaan.”


Tuir reflexaun domingo kotuk nian, iha quinta ida ne’e, ho Evangelho loron ohin nian, Jesus mai konvida ita atu hakbesik ba nia simu Maromak nia Liafuan nebe sei mai liberta ita. Kompara Maromak nia Liafuan ho mundo nia liafuan, liafuan mundo nian fo todan de’it mai ita, hodi halo ita tama liu tan iha nakukun laran. Ita hare deit ba jovem riku ka Judas, ida nebe fan Jesus, nee rasik. Fila kotuk ba Jesus, fila kotuk ho laran mukit eh fila kotuk hodi ba buka tali ba hatalik’an. Hare fali ba S. Pedro, S. Mateus, S. Paulo, ho hotu hotu nebe husik buat hotu hotu atu tuir Jesus, hanesan S. Pedro, hetan naroman no hakmatek ba sira nia moris.

Hanoin kona Jovem sira nebe hala’o JMJ23 iha Sydney ka ida idak iha nia fatin, ita hein atu sira labele taka sira nia fuan ba Jesus nia Liafuan kmanek nakonu ho domin ne’e, hodi hanoin tan iha liafuan nebe Nia dehan momos ba Jovem riku: “Ba fan tiha o nia sasan sira hotu, fahe ba ema kiak sira no tuir Ha’u mai.” Liafuan hirak ne’e, sira bele hare iha sinal sira be akompaina sira iha Jornada. Cruz – ba fan tiha o nia sasan hotu hotu; Imagem Maria ho Menino Jesus – fahe ba ema kiak sira; Santo Padre – tuir Ha’u mai!

Iha Jornada ida ne’e, Komissaun, Konferencia Episkopal Australia nian, hakarak bolu liu atensaun ba Jovem sira atu kona ba problema vokasaun nian. Iha exposisaun kona ba vokasaun, iha nebe Nasaun ida idak apresenta kona ba tema ne’e. Ita hein no reza, atu jovem sira remata Jornada sira mos bele hetan naroman ba sira ida idak nia vokasaun, ka dalan moris nian tuir Maromak nia hakarak. Moris tuir vokasaun:“Mai besik Ha’u...”, mak ita bele moris ho hakmatek:”... imi sei hetan hakmatek ba imi nia klamar”.

quarta-feira, 16 de julho de 2008

Aman, Ha'u hahi ita tanba labarik sira...

REFLEXAO DIARIA
16 Julho 2008
Loron 2º. Jornada Mundial Juventude – Sydney
Nossa Senhora do Carmo


Evangelho ba ohin, Quarta, XV Comum: Mt. 11, 25 -27

Iha tempo neba,
25 Jesus dehan: “Aman, Na’i lalehan no rai nian, Ha’u hahi Ita tan Ita subar tiha buat hirak ne’e ba ema matenek no neon na’in sira hodi hatudu ba kiik oan sira. 26Los duni, Aman, tan Ita hakarak duni nune’e. 27Ha’u Aman tau tiha buat hot-hotu iha Ha’u liman; ema ida la hatene Oan, Aman deit mak hatene; nune’e mos ema ida la hatene Aman, Oan deit mak hatene, no mos ema nebe Oan hakarak hatudu ba nia.”

Maromak ninia liafuan subar iha Maromak nia Fuan, mak Nia Oan rasik. Maibe tanba domin Nia hasai mai hodi kari ba ita ema. Maibe liafuan ne’e barak mak monu iha dalan ibun, fatuk laran no aitarak laran no uioan liu mak monu iha rai diak hodi moris no fo fuan. Rai diak mak ema sira nebe haraik’an hodi halo’an kiik’oan, hodi bele simu Maromak nia liafuan. Maibe Maromak subar mos ninia liafuan ba ema nebe foti’an matenek no boot, hodi fo sai de’it ba labarik sira. No Jesus mos mai buka de’it labarik no kiak sira. “Husik labarik sira mai!”

Hanoin kona ba Familia, iha Quarta ida ne’e, ita ida idak sei hanoin, oin sa’a iha familia ita hakas’an atu sai rai metan ka halo’an kiik’oan hodi simu Maromak ninia liafuan. Hahu kedas hosi kabenain sira – fen ho lain, nudar mos inan-aman to’o oan sira. Oin sa’a ida idak hakas’an hodi hetan Maromak ninia Liafuan hodi fahe ba malu iha uma laran, hanesan hahan, osan, hatais nebe loro loron fahe ba malu? Keta halo inan-aman sira mak sai ul-uluk dalan ibun, fatuk laran no aitarak laran, eh foti’an tan hodi lakohi ba Igreja rona Maromak nia Liafuan, ne’e sa’a oan sira la’o dok tebes hosi naroman, hanesan ita hare momos los oras ne’e.

Jovem barak mak la hatene Maromak ninia Liafuan, tanba inan-aman sira la koalia Maromak nia Liafuan ba sira, bainhira sira sei kiik’oan no adolescente. Haruka sira ba eskola aprende buat nebe atu kaer metin moris isilolon nian, maibe haluhan tiha klamar nian. Dala ruma haruka duni ba Catequese, maibe sira rasik la akompaina, no labarik sira sai mos dala barak dalan ibun, fatuk laran no aitarak laran ba Maromak nia Futar Lian.
Maibe Igreja hakas’an nafatin atu tulun Jovem sira hanesan hala’o dadaun iha Sydney, ohin loron 2°., JMJ nian.
Husu inan-aman hotu hotu harohan ba Nossa Senhora do Carmo atu tulun Jovem sira, liu liu sira nia oan.
_____________________________________________________________________________
Noticias:

Ohin mos, dia 16, ami (P. Antonio Ferreira da Costa – iha Vaticano, P. Domingos Alves da Costa, P. Ildefonso Xavier ho hau ata – iha Timor no P. Jose Zeferino Esteves – iha Braga) halo tinan ordenasaun, ba dala 30 -16 Julho 1978. Ami simu iha Se Catedral Braga, Portugal, hosi D. Eurico Dias Nogueira, ex-Arcebispo Primaz nia futar liman.

terça-feira, 15 de julho de 2008

Susar ba o, korazim! Susar ba o, Betsaida!

REFLEXAO DIARIA
15 Julho 2008
Loron 1º. Jornada Mundial Juventude – Sydney
S. Boaventura


Evangelho ba ohin, Tersa, XV Comum: Mt. 11, 20-24

Iha tempo neba,
20Jesus hahu koalia hasouru sidade sira iha nebe Nia halo ona milagre barak liu, tan sira la halo penitensia. 21 “Susar ba o, Korazin! Susar ba o, Betsaida! Basa milagre sira nebe halo ona iha imi le’et, halo tiha karik iha Tiro no Sidonia, kleur tiha ona mak sira hakribi sala hodi hatais karon no ho ahikdesan. 22Tan ne’e, Ha’u dehan ba imi katak iha loron justisa nian kastigo ba Tiro no Sidonia sei kmaan liu fali imi nian. 23O fali, Kafarnaum, o hakarak foti an to’o lalehan? O sei monu to’o inferno! Basa milagre sira nebe halo ona iha o halo tiha karik iha Sodoma, to’o ohin Sodoma sei hamriik hela. 24Tan ne’e, Ha’u dehan ba imi katak iha loron justisa nian kastigo ba Sodoma sei kmaan liu fali o nian.”

Iha fatin Na’i Jesus censura ninia maluk sira tanba la hakfodak ho milagre oi oin nebe Jesus halo iha sira nia let. Milagre sira atu sira hare hodi loke sira nia tilun ba laifuan kmanek no maksoin nebe Jesus mai haklaken. Maibe barak hanesan nafatin dalan ninin, fatuk laran no aitarak laran. Jesus oras ne’e mos, ba ita, sei censura nafatin. Tanba milagre halo nafatin bainhira haklaken Maromak nia liafuan no liu liu halo ba ita Milagre Eucaristia nian. Maibe ita taka nafatin matan ba milagre sira, taka nafatin tilun ba Maromak nia Liafuan no taka nafatin fuan ba Maromak no Maun alin sira, katak taka nafatin fuan ba Eucaristia, nudar knaar sira nebe Igreja hala’o nafatin mai ita.

Amo Papa Bento XVI, atu hatudu Santa Igreja ninia domin ba Jovem, hanesan Jesus hadomi, iha Domingo kotuk nia to’o iha Sydney hodi participa iha JMJ ba dala 23 ho tema:” wainhira Espiritu Santu tun ba imi, imi sei simu kbiit; imi sei sai Ha’u nia sasin (Actos, 1,8). Bainhira, Amo Papa to’o iha aeroporto militar Sydney nian, la hetan ema barak, tanba seguransa no komissaun organizadora mak prepara ona hanesan ne’e. Maibe Jovem barak hakas’an hodi ba to’o besik, hodi hatudu sira nia domin ba amo Papa, maski sira hatene katak sei la hare nia. Maibe importante liu, mak oin sa’a sira, hahu ba ohin, loron uluk JMJ nian ne’e, sira loke sira nia matan ba milagre sira nebe sira bele hare iha Cruz – Maromak nia domin, iha Jesus nia mate no moris hias; Igreja nia domin hatudu hosi Amo Papa no Igreja Australia nian; Povo Australia nia domin, hatudu hosi organizasaun, akoilimentu; Jovem rihun ba rihun ninia prezensa, ne’e milagre boot! Oin sa’a sira sei loke tilun ba liafuan moris sira nebe Maromak sei haklaken ba sira hosi JMJ ne’e? Hanesan Ita Nain Feto hodi hatan “Atan mak ne’e, halo tuir Ita liafuan ba!”? Oin sa’a mos sira sei loke sira nia fuan atu simu Espirito Santo, atu fila hosi Sydney sira muda sira nia hahalok sira, sira nia moris?

Liafuan “Susar ba o, Korazin! Susar ba o, Betsaida!” , la’os liafuan kmaan, liafuan todan, liafuan malisan. Jovem sei laran mutik iha nia moris tomak, bainhira fila kotuk ba Jesus, nebe ho domin bolu nafatin nia. Sydney oportunidade diak no boot ida tan ba Jovem sira. Ita reza no husu S. Boaventura, ninia harohan da’et, atu Jovem sira, liu liu sira nebe ba too Sydney, labele fila kotuk ba Jesus.

segunda-feira, 14 de julho de 2008

Ha'u mai lori surik...

REFLEXAO DIARIA
14 Julho 2008


Evangelho ba ohin, Segunda, XV Comum:


Iha tempu nebe, Jesus dehan ba Nia esklante sira:
34“Keta hanoin katak Ha’u mai rai atu lori dame; Ha’u mai atu lori, la’os dame, maibe surik. 35Basa Ha’u mai atu haketak oan mane housi nia aman, oan feto housi nia inan no feto foun housi nia banin feto, 36hodi halo ema nia parenti sira rasik sai ninia funubalun. 37Ema nebe hadomi nia aman ka nia inan liu fali Ha’u, nia la soi Ha’u; no ema nebe hadomi oan mane ka oan feto liu fali Ha’u la soi Ha’u. 38Ema nebe la lori nia krus hodi tuir Ha’u, nia la soi Ha’u. 39Ema nebe hadomi nia moris, sei lakon nia; no ema nebe lakon nia moris tamba Ha’u, sei hetan fali nia.”
40“Ema nebe simu imi, simu Ha’u; ema nebe simu Ha’u, simu Ida nebe haruka Ha’u mai. 41Ema nebe simu profeta ida tan nia profeta, ema ne’e sei simu kolen profeta nian. Ema nebe simu ema los ida tan nia ema los, ema ne’e sei simu kolen ema los nian. 42Ema nebe fo be malirin kopu ida deit mos ba kiik oan sira ne’e ida, tan nia Ha’u eskolante, tebes, Ha’u dehan ba imi: nia sei la lakon nia kolen.”
1Hanorin tiha nia eskolante na’in sanulu resin rua, Jesus sai housi neba atu ba hanorin no haklaken iha sira nia sidade sira.

Aikananoik fini nian, nebe ita rona iha evangelho Domingo nian, mai hamutuk ho liafuan Maromak nia hosi profeta Isaias nebe dehan katak Maromak Nia liafuan nebe sai, sei la fila, bainhira seidauk kumpre ninia missaun. Ninia missaun ne’e maka hafoun no salva sira nebe simu, maibe sira nebe la simu hela nafatin iha nakukun laran, la salva. Maromak ninia liafuan nebe mai to’o ita nia tilun, husu ita nia resposta, ita nia opsaun, nebe bele kontra ita nia maluk rasik sira nia hakarak no bele mos kontra ita hakarak rasik, hodi Jesus ninia hakarak iha ita ida idak nia moris, katak simu Maromak nia hakarak. Maromak nia liafuan, maka Jesus, lori funu mai ita tanba mai sadik ita, atu halo funu hasoru diabo.

Iha Semana ida ne’e nia laran, Maromak sei koalia ba Jovem rihun ba rihun nebe ba halibur ho Santo Padre iha iha Sydney no mos ba sira nebe sei akompanha akontecimentu boot Jornada Mundial da Juventude nian. Hosi Cruz Jovem nebe haleu ona Mundu, too tan ona iha ita nia rain, Maromak hakarak Jovem sira hanoin iha Maromak nia domin ba ita ema, liu hosi Jesus nia mate no manan mate no husu ba Jovem sira atu haklaken ba Mundu tomak, lialos ida ne’e no liu liu haklaken ba maluk Jovem sira. Hosi Quadro ita Nain Feto nian, Maria, nebe iha nafatin Na’i Jesus nia sorin, sei la’o hamutuk nafatin ho Jovem sira hodi tulun Jovem sira, hanesan mos Jesus rasik entrega Ita Na’i Feto ba João no João ba ita Nai Feto, Santo Padre mos, hodi Jesus nia fatin hakarak entrega Jovem sira ba Maria no Maria ba Jovem sira. Santo Padre rasik hanesan Liafuan Maromak nian ida ba Jovem sira hodi fo sai nina mensagem: “ Espiritu Santu sei tun mai imi, no imi sei sai Ha’u nia sasin”.
Hosi Cruz Jovem la’o, hori kedas tinan 1986, Jovem barak tebes mak hetan naroman ba sira nia moris.

Ita sei reza maka’as ba Jovem sira iha loron hirak ne’e atu brani halo funu hasoru diabu no ho Jesus manan diabu. Dala barak Jovem sira hatudu’an barani ba buat seluk, maibe atu tuir Jesus atu manan moris rohan la’ek, sira la barani. Jovem riku iha Evanzeilu, barani ba haneak iha Jesus nia ain hodi husu: “Mestre diak, ha’u sei halo saa ida atu manan moris rohan la’ek?”. Jesus “fihir nia ho domin” dehan: “Ba fan tiha o nia sasan hotu hotu, fahe ba ema kiak sira, tuir Ha’u mai.” Jovem ne’e la brani husik nia riku-soi sira, hodi fila kotuk ba Jesus. Jovem hotu hotu nebe ba too Sydney, no barak inan-aman ka ema fiar nain barak mak selu sira nia viagem, sira hanesan Jovem ba tuku tur iha Jesus nia ain. Jesus sei koalia hanesan ba sira, hanesan dehan tiha ona. Oin sa'a sira nia resposta? Oin sa’a sira fila hosi Sydney? Ho laran mukit hanesan Jovem riku, ka ho ksolok hanesan Pedro, Paulo, João, etc.?...
Ita reza ba sira...

domingo, 13 de julho de 2008

Ema nebe iha tilun rona ba!

REFLEXAO DIARIA
13 Julho 2008

Loron domingo, loron nebe ita hanoin kona ba Ita Na’i Jesus ninia moris hias, loron foun semana nian. Loron nebe ukun nain sira, chefe sira hotu, inklui chefe familia nian sira hotu, sei ba tur hamutuk ho Nailulik no povo tomak, atu hasa’e karan agradece nian ba Maromak tanba semana nebe foin liu no husu tulun no bensaun ba semana foun. Sei halibur hosi Eucaristia, tanba iha Eucaristia, Jesus Maromak nia Oan mak Na’ilulik, Jesus Maromak nia Oan mak Karan.

Evangelho ba ohin, Domingo XV tempo baibain hasai hosi S.Mateus 13, 1-23 no bele habadak ba 1-9 deit:

1Iha loron hirak neba Jesus sai housi uma hodi tur iha tasi ibun. 2Ema barak teb-tebes mai hale’u Nia; tan ne’e Nia tur iha ro ida nia laran, ema lubun boot tur iha tasi ibun. 3Nia hanorin buat barak ba sira ho aiknanoik dehan: “To’os na’in ida ba kari fini iha to’os laran. 4Nia kari fini dau-daun, balun monu iha dalan ninin, manu sira mai han. 5Fini seluk monu iha fatuk laran iha nebe rai uitoan deit; sira ne’e moris kedas basa rai la dun klean; 6maibe loron sa’e, sunu tiha sira tan abut la iha, hafoin sira sai maran. 7Fini seluk monu iha aitarak klaran; aitarak sira moris mai, hanehan sira to’o mate. 8Fini seluk monu iha rai diak hodi fo fuan: balun dala atus ida, seluk ne’en nulu; seluk fali tolu nulu. 9Ema nebe iha tilun, rona ba!”

Iha semana kotuk ita reflecte iha Na’i Jesus ninia liafuan kmanek mai ita: - 28“Mai besik Ha’u, imi hotu nebe kole no terus; Ha’u sei fo kmaan ba imi”- mai ita barak bele dehan, ne’e liafuan mamuk, tanba ita seidauk koko tok kmaan nebe ita buka. Los duni, dala barak ita seidauk koko, tanba ita lakohi simu fali Jesus nina naha, katak halo’an kiik’oan hodi simu ninia liafuan sira hodi halo tuir. Iha Evanzeilu ita foin rona, Jesus hakarak lori ita atu reflecte kona ba ita nia atitude kona ba Maromak ninia Liafuan nebe Maromak la husik atu hato’o nafatin mai ita iha historia tomak Maromak nia povo nian, liu hosi Profeta sira no ikus, hosi Nia Oan rasik, nebe halo’An ba Mane, atu hanorin ita.

Ita sei husu ba ita nia an, oin sa’a ita simu iha ita nia fuan Maromak ninia Liafuan: ita mak dalan ibun, tanba ita rona Maromak nia liafuan, hanesan la rona, haluhan tuituir, tanba ne’e ita la uza hodi leno ita nia moris; ita nia fuan hanesan fatuk laran, nebe simu bosok de’it, tanba la husik Maromak nia liafuan tama to’o ita nia moris laran, hodi muda ita nia moris; eh ita nia fuan hanesan karik aitarak laran, nebe la fo importancia ba Maromak nia liafuan, fo liu atensaun ba liafuan mundo nian, hamate Maromak nian? Maibe bainhira ita lakohi sai “kiik’oan”, sai “rai metan”, ita sei la hetan hakmatek no ksolok iha Maromak nia Futar Lian, tuir Maromak nia plano no ita nia hakarak.


Ita hotu hotu sei hakas’an atu Domingo2 labele falta Missa. Hanesan dehan tiha ona, se’e mak tenki iha responsabilidade boot atu ba, mak ukun nain sira no chefe familia nian sira, tanba hamrik iha povo ka familia nia oin, no tulun mos povo tomak no familia tomak atu ba Missa. Iha Santa Missa ita rona Maromak nia liafuan hosi dalan rua: hosi Sagrada Escritura no hosi Jesus, Maromak nia Liafuan, nebe halo’An ba Mane, nebe ita simu iha Hóstia. Ita sei prepara didiak ita nia an ba Santa Missa hodi simu didiak Maromak nia Liafuan nebe sei muda ita nia moris hodi fo ksolok no hakmatek ba ita nia moris.

sábado, 12 de julho de 2008

Ema nebe nega Ha'u, Ha'u mos sei nega nia iha Ha'u Aman nia oin...

REFLEXAO DIARIA

12 julho 2008 - sábado

Loron sabado, loron nebe ita hanoin kona ba Ita Na’i Jesus ninia hela iha rate, ita hanoin hodi reza ba ita ema nebe kbiit la’ek: moras, katuas-ferik sira no ba inan-feton sira, atu tuir Ita Na’i Feto nia ain fatin no ho nia harohan da’it, sira bele sai nafatin maluk ba mane, katak ema hotu hotu nebe simu todan ka knaar, hodi lori knaar nee to rohan.

Evangelho ohin nian hasai hosi S.Mateus 10, 24-33:

Iha tempo neba,
24 Jesus dehan ba nia Escolante sira: Eskolante la bele boot liu fali mestre, atan la bele boot liu fali nia na’i. 25Eskolante ida sai hanesan nia mestre to’o ona, no mos ba atan sai hanesan nia na’in. Ema hanaran uma na’in Belzebu karik, oin sa liu tan mak sira sei hanaran sira nebe hela iha nia uma laran! 26Ne’e duni, keta tauk sira ba, basa la iha buat nebe subar hela nebe ema sei la fo sai, eh buat nebe naksubar nebe ema sei la hatene. 27Buat nebe Ha’u dehan ba imi iha nakukun laran, imi sei fo sai iha naroman; buat nebe imi rona sub-subar deit, imi sei haklaken housi uma nia kakuluk leten.”
28“Keta tauk ema sira nebe oho isin lolon, maibe la bele oho klamar. Maibe tauk ba ida nebe bele halo lakon isin no klamar hotu iha infernu. 29Manu oan rua la fa’an ba doit ida? Maibe sira ida la monu ba rai wainhira imi Aman la husik. 30Imi nia fuuk iha ulun mos sura hotu. 31Ne’e duni, imi keta tauk, basa imi folin liu manu oan barak.”
32“Ne’e duni, ema nebe fo sasin karik kona ba Ha’u iha ema seluk nia oin, Ha’u mos sei sasin kona ba nia iha ha’u Aman nebe iha lalehan nia oin. 33Maibe ema nebe nega Ha’u iha ema nia oin, Ha’u mos sei nega nia iha ha’u Aman nebe iha lalehan nia futar oin.”

Iha tempo moras no susar nia laran, rona Jesus nia lia fuan - 28“Mai besik Ha’u, imi hotu nebe kole no terus; Ha’u sei fo kmaan ba imi”- hotu hotu laran kmaan atu halai ba buka Jesus, buka diak ba de’it ita nia isilolon. Maibe, dala barak ita la hetan isin diak tanba ita nia fiar la to’o eh halahan tiha parte be tuir iha Jesus nia liafuan -29Simu Ha’u nia ukun ba hodi banati tuir Ha’u, tan Ha’u laran kmaus no haraik an; no imi sei hetan hakmatek ba imi nia klamar. 30Basa Ha’u nia ukun mamar, Ha’u nia naha kmaan.” – ita mos koalia fali hasoru Jesus, hanesan fariseu sira, hodi hakarak nega tan Jesus. Tanba ne’e, Na’i Jesus hakarak ohin atu labele tauk ida nebe bele oho isilolon no labele nega Nia, tanba ita ema ne’e folin boot. Maromak sei la husik ita lakon.

Terus la’os buat furak ida, maibe terus mosu tanba ita nia salan, maibe iha terus nia laran mak ita bele rona momos liu tan Jesus nia konvite hodi hamutuk ho Nia: “29Simu Ha’u nia ukun ba hodi banati tuir Ha’u...”. Simu terus ho liman rua, hanesan Jesus, atu terus ne’e bele kasu ita nia salan, ida ne’e mak Maromak nia hakarak ba ita, ita sei haksolok hodi hakarak terus hamutuk nafatin ho Jesus atu salva ita nia klamar no salva mundo, hanesan Santos barak halo. Terus labele halo ita nega Maromak, maibe halo ita atu hadomi liu tan Maromak, hanesan Jesus iha Cruz: “Iha Itaboot futar liman, Ha’u saran Ha’u an!”.

Tuir Maromak ninia hakarak ita sei fo liman malu, tulun malu, hanesan Cirineu tulun Jesus, atu lori didiak ita nia knaar to’o rohan. Liu liu inan-feton, nebe simu knaar tulun na’in nian, sei hakas’an atu hala’o knaar ne’e hanesan Ita Na’in Feto. Ema barak mak terus mes-mesak iha ita nia sorin, nebe precisa tebes ita nia tulun. Keta haluhan Jesus ninia liafuan nebe dehan: “Ha’u moras, iha cadeia, o ba hare Ha’u”. No Jesus dehan tan: “Buat sa’a de’it o halo ba ema seluk, o halo mai Ha’u.”


sexta-feira, 11 de julho de 2008

Ema nebe hela metin, sei hetan maksoin...

REFLEXAO DIARIA

11 julho 2008 - sexta

Loron sexta, loron nebe ita hanoin atu reza ba ita nia an rasik no ba ema hotu hotu, liu liu sarani sira atu hatene selu Maromak nia domin ho sira nia domin liu hosi Apostolado.

Evangelho ba aban hasai hosi S.Mateus 10, 16-23:

Iha tempo neba,
16“Ha’u haruka imi ba hanesan bibi sira iha asu fuik sira le’et. Ne’e duni, matan moris neon na’in ba hanesan samea sira, no mos laran los hanesan manu falur sira. 17Matan moris ho ema sira. Sira sei lori imi ba sinedriu hodi baku imi iha sira nia sinagoga laran. 18Sira sei lori hodi kesar imi ba emboot no liurai sira tamba Ha’u, atu imi fo sasin ba sira no ba gentiu sira. 19Maibe wainhira sira saran imi, keta hanoin resin kona ba sa mak imi sei hatan, eh koalia oin sa; iha oras neba sei haraik ba imi atu dehan sa ida. 20Basa la’os imi mak koalia, maibe imi Aman nia Espiritu mak sei koalia liu housi imi. 21Maun sei saran nia alin ba mate, aman sei saran nia oan; oan sira sei foti liman hasouru aman sira hodi oho sira. 22Ema hotu sei odi imi tan ha’u nia naran; maibe ema nebe hela metin to’o rohan sei hetan maksoin. 23Wainhira ema hanehan imi iha sidade ida, imi ba sidade seluk. Ha’u dehan ba imi katak molok imi liu housi sidade hotu Israel nian, Oan Mane sei mai ona.

Hanesan horseik ita reflecte hamutuk, ema sira nebe tuir duni Jesus ninia konvite 28“Mai besik Ha’u, imi hotu nebe kole no terus; Ha’u sei fo kmaan ba imi . 29Simu Ha’u nia ukun ba hodi banati tuir Ha’u, tan Ha’u laran kmaus no haraik an; no imi sei hetan hakmatek ba imi nia klamar. 30Basa Ha’u nia ukun mamar, Ha’u nia naha kmaan.”, mak sira nebe konsagra’an tomak ba Maromak. Maibe ne’e la’os atu haketak ema sira seluk, tanba bainhira ita simu ona Baptismo, Crisma no Comunga ona, hatudu ona ita nia ba “hamutuk” ho Jesus. Importante, mak ida idak la’o tuir ninia vokasaun, hala’o apostolado, hanesan resposta ba Maromak nia domin ba ita ida idak. Sira nebe konsagra’an, tanba koko Maromak nia Domin boot tebes, sira mos saran sira nia moris tomak ba apostolado.
Iha Evangelho ita foin rona, Na’i Jesus hakarak fo hanoin mai ita katak hala’o apostolado, katak fo sasin kona ba Jesus, la’os knaar nebe kmaan, maibe Nai Maromak ninia Espirito sei la husik ita.

Hala’o apostolado, la’os de’it, hanesan barak ha’ao dadaun ona, nudar Catequista ka Zelador, Responsavel pastoral nian iha Comunidade, ka membro Associaçao ruma nian, hanesan Apostolado da Oração nian, maibe sei hahú no importante liu hosi Familia. Aman-Inan sei halo apostolado ba malu, katak sai sasin Jesus nian ba malu no ba oan sira no oan sira sei sasin Jesus ba Aman-Inan sira. No apostolado iha familia nia laran dala barak todan liu fali iha liur. Hanesan deit exemplo, familia hira mak rona malu, hodi reza loro loron iha Família? Maski todan, tenki hala’o hodi hatudu ita nia domin lolos ba Maromak, tanba iha liur dala barak ita halo komédia mak barak...


Na’i dehan iha Evanzeilu, nebe ita foin rona: “... ema nebe hela metin to’o rohan sei hetan maksoin.” Ne’e duni, ita hakas’an ba halo apostolado. Fo exemplo diak, koalia kona ba Maromak, lori malu ba reza, ba Missa, ba Comunga. Hala’o uluk knanain hosi Família, hanesan dehan tiha ona, maibe ita sei buka mos tempo atu fo ba Igreja, hanesan esmola boot. Buka sai Catequista ka Zelador; keta nega sai responsavel pastoral iha Comunidade; participa iha Coro; tama iha Associação ka Movimento sira, hanesan Apostolado da Oração, Escutismo, Cabenain ba Cristo, no sira seluk tan. Organizasaun apostolado nian sira nian mak tulun ita sai apostolo to’o rohan atu “hetan maksoin”.


quinta-feira, 10 de julho de 2008

Na'i, atan oan mak ne'e...

Loron quinta, loron nebe ita hanoin atu reza ba Vokasaun, tanba “toos boot, no ema atu servisu la too”, nudar Na’i Jesus ninia preokupasaun. Ita sei reza mos ba sira nebe entrega’an tomak ba Maromak, sai ona Padre ka Madre, ka Irmaun, atu labele hanoin fila fali ba kotuk. No mos ita sei reza atu labarik sira halo lalais, 1ª. Comunhão, no halo tiha badinas nafatin ba Comunga.
Evangelho ba aban hasai hosi S.Mateus 10,7-15:

Iha tempo neba,
7Tuir dalan, haklaken ba katak reinu lalehan besik ona. 8Halo moras sira hetan isin diak ba, halo mate sira moris hi’as fali ba, halo moras lepra sira sai mos, duni sai diabu sira. Imi simu hodi la selu, fo mos hodi la hein ema selu imi. 9Keta lori osan mean, osan mutin eh osan riti iha imi nia futukabun. 10La bele lori kohe tuir dalan, hatais tahan rua, sandalias, eh aitonka; basa serbisu na’in soi atu simu nia kolen. 11Wainhira imi tama iha sidade ka knua ruma, husu lai ema se mak diak, hodi hela iha neba to’o imi sai. 12Wainhira imi tama iha uma ida, kumprimenta nia ba. 13Uma ne’e soi karik, imi nia dame sei tun ba sira; nia la soi karik, imi nia dame sei fila ba imi. 14Ema la simu imi karik eh rona imi nia liafuan, liki rai rahun housi imi nia ain wainhira imi sai housi uma ka sidade ne’e. 15Tebes, Ha’u dehan ba imi katak iha loron justisa nian, rai Sodoma no Gomorra sira nia kastigu sei la dun todan hanesan sidade ne’e nian.”

Tuir Na’i Jesus ninia liafuan nebe dehan: 28“Mai besik Ha’u, imi hotu nebe kole no terus; Ha’u sei fo kmaan ba imi . 29Simu Ha’u nia ukun ba hodi banati tuir Ha’u, tan Ha’u laran kmaus no haraik an; no imi sei hetan hakmatek ba imi nia klamar. 30Basa Ha’u nia ukun mamar, Ha’u nia naha kmaan.”, sira nebe halo tuir duni liafaun ne’e, mak sira nebe hetan ona grasa Padre ka Madre nian ho Konsagradu seluk sira. Sira ne’e, ho sira nia votus castidade, obediencia ho pobreza, sira hetan ona hakmatek, domin no ksolok iha Jesus, katak koko ona liberdade, tuir Jesus promete. Maibe grasa sira ne’e sei buras liu tan, ba sira nia an no hada’et ba ema sira seluk bainhira sira ba haklaken.

Hanesan ita hatene ona, Maromak la’os hakiak ita ba moris iha terus laran. Ita nia bein sira, Adão ho Eva, Maromak tau sira iha Paraíso terreal, katak iha fatin ida nebe buat ida la kuran, sira moris ho hakmatek no ksolok. Sira monu duni ba sala, maibe Maromak mai halolo tiha ona ho Jesus nia mate no moris hias no ita sei manan fali moris rohan la’ek hosi ita nia hamo’os isilolon hosi Sacramento Baptismo to’o ponto nebe ita bele entrega isilolon ne’e ba Maromak hosi voto de castidade; hamo’os ita nia laran ho Sacramento Confirmasaun, no bele hasa’e laran ne’e tomak ba Maromak liu hosi voto obediencia nian no, ikus, hamo’os ita nia klamar ho Sacramento Eucaristia hodi to’o pontu lori ita ba hasa’e ita nia klamar tomak ba Maromak liu hosi votu pobreza nian.

Maromak nia plano furak tebes ba ita, maibe ita mak hatudu nafatin laran to’os, hodi terus nafatin hela de’it: “14Ema la simu imi karik eh rona imi nia liafuan, liki rai rahun housi imi nia ain wainhira imi sai housi uma ka sidade ne’e.” Ita buka tulun malu ba hodi hetan grasa boot vokasaun nian. Ba Aman-Inan sira, ne’e umakakuluk, hanesan Amo Papa matebian dehan. Ba kiik oan, adolescentes no jovem sira, ne’e mak ideal nebe a’as liu ba ita ema. No ba sira nebe iha Grupo Vocacional, ka aspirantado, postulantado, noviciado ka seminario, Maromak hadomi imi mak bolu, hadudu mos imi nia domin ba Maromak hodi hatan: “Nai, atan oan mak ne’e!”

quarta-feira, 9 de julho de 2008

Familia, sai Familia lolos ba! (Joao Paulo II)

REFLEXAO DIARIA

9 julho 2008 - quarta-feira

Evangelho S.Mateus 10, 1-7:

Iha tempo neba,
1Jesus bolu nia eskolante sira na’in sanulu resin rua hodi fo kbiit ba sira atu duni sai espiritu foer sira, no mos atu fo isin diak ba sira hotu nebe terus moras oi-oin. 2Apostolu sira nia naran mak ne’e: ida uluk, Simao nebe ema hanaran Pedro, ho nia alin Andre; Tiago, Zebedeu nia oan, ho nia alin Joao; 3Filipe ho Bartolomeu, Tome ho Mateus publikanu, Tiago, Alfeu nia oan, ho Tadeu, 4Simao Kananeu ho Judas Iscariotes, nebe sei saran Nia.
5Jesus haruka ema na’in sanulu resin rua ne’e la’o ba hodi hanorin uluk sira dehan: “Keta tuir gentiu sira nia dalan, keta tama iha Samaritanu sira nia sidade, 6maibe buka uluk bibi sira nebe lakon housi umakain Israel nian. 7Tuir dalan, haklaken ba katak reinu lalehan besik ona.

Iha Domingo kotuk ita rona Maromak ninia Liafuan kona ba ita nia libertasaun: 28“Mai besik Ha’u, imi hotu nebe kole no terus; Ha’u sei fo kmaan ba imi . 29Simu Ha’u nia ukun ba hodi banati tuir Ha’u, tan Ha’u laran kmaus no haraik an; no imi sei hetan hakmatek ba imi nia klamar. 30Basa Ha’u nia ukun mamar, Ha’u nia naha kmaan.” Iha Evangelho nebe ita foin rona, Na’i Jesus hakarak hanorin ita katak knaar libertasaun nian, Nia mak mai hahú, maibe ita mak sei kontinua, bainhira ita ida idak koko ona libertasaun iha ita nia an, hanesan Apostolos sira. Jesus bolu tiha sira, haruka mos sira ba fo kmaan ba ema hotu hotu, liu liu haklaken katak “reinu lalehan besik ona”.

Hari uma kain, liu hosi Sacramento Kaben, mos la’os buat seluk sela’e hala’o knaar libertasaun nian. Maromak bolu mane no feto ba Kazamentu katak liberta sira nain rua hosi vida solteiro nian. No sira nain sente’an ona livre, katak hanoin no hakarak ona halo buat hotu hotu tuir Maromak nia Vontade – “Ha’u simu o ba hau nia kaben, hau promete ba o: atu hola deit o, hadomi o, tulun o, iha diak no iha a’at nia laran too mate”, sira bele hahoris oan, katak liberta oan hosi naran la’ek, hosi nakukun mai naroman... Maibe nudar aman inan, knaar ne’e sei hala’o nafatin bainhira hakiak no hanorin, too oan sira boot, tuir liafuan nebe hakotu mos ona iha loron Kaben nian.

Ita, nudar sarani, liu liu maluk kabenain no aman-inan sira: Maromak hakarak ita moris iha hakmatek no ksolok nia laran. No Familia mak kanteiro ba moris ne’e. Iha rai ne’e, mosu funu no terus oi oin, tanba Familia, la la’o hanesan Familia. Amo Papa matebian Joao Paulo II, iha Surat “Familiaris Konsorcio” nia husu ba Familia sira, atu hakas’an ba sai duni hanesan Familia. Kabenain hotu hotu sei buka moris tuir liafuan moris Departamento Familia nian iha ita nia Diocese: “Familia diak, Nasaun hakmatek, Igreja buras!”

terça-feira, 8 de julho de 2008

Ema ida seidauk hare...

REFLEXAO DIARIA

8 julho 2008

Evangelho ba aban hasai hosi S.Mateus 9, 32-38:

Iha tempo neba,
32Sira sai dau-daun, ema lori ba Nia ema monok ida ho diabu iha laran. 33Nia duni sai diabu, no ema monok ne’e koalia kedas. Ema lubun hakfodak hodi dehan: “Ema ida seidauk hare buat ruma hanesan ne’e iha Israel.” 34Maibe fariseu sira dehan: “Hodi diabu sira nia ulun mak Nia duni sai diabu sira.”
35Jesus la’o lemo sidade ho knua sira hodi hanorin iha sinagoga sira no haklaken liafoun diak reinu nian; fo mos isin diak ba ema moras sira no ba sira hotu nebe terus. 36Hare tiha ema lubun boot, Nia hanoin teb-tebes sira basa sira kole no neon nakraik, hanesan bibi sira nebe bibiatan la iha. 37Tan ne’e Nia dehan ba eskolante sira: “To’os boot duni, maibe serbisu na’in uitoan. 38Ne’e duni imi harohan ba to’os na’in atu haruka serbisu na’in sira ba nia to’os.”

Iha Domingo kotuk ita rona Maromak ninia Liafuan kona ba ita nia libertasaun: 28“Mai besik Ha’u, imi hotu nebe kole no terus; Ha’u sei fo kmaan ba imi . 29Simu Ha’u nia ukun ba hodi banati tuir Ha’u, tan Ha’u laran kmaus no haraik an; no imi sei hetan hakmatek ba imi nia klamar. 30Basa Ha’u nia ukun mamar, Ha’u nia naha kmaan.” Iha Evangelho nebe ita foin rona, koalia mos kona ba Jesus nia knaar atu fo kmaan ba ema. Halo ema monok ida koalia fali. Ema hotu hotu haksolok, fariseu sira deit mak la’e hodi tula buat a’at ba Jesus Nia leten tanba laran moras. Maibe ema nebe kuran hakmatek, hein nafatin Jesus no Jesus hakrak fo kmaan ba sira hotu hodi dehan: “To’os boot duni, maibe serbisu na’in uitoan. 38Ne’e duni imi harohan ba to’os na’in atu haruka serbisu na’in sira ba nia to’os.”

Nai Jesus, nebe Aman Maromak haruka mai fo kmaan ba ita, Nia knaar ne’e mak Santa Igreja hala’o tuir Nai Jesus nia ordem: “Imi ba raiklaran tomak haklaken Ha’u nia Evangelho...”. No Evangelho ka Liafuan foun no kmanek, mak Jesus nebe mai bolu ita atu hamutuk ho Nia atu hakmaan ita nia naha. Ita oras ne’e iha Timor, ita nia naha todan no barak tebes. Ita precisa Jesus mai loke ita nia ibun atu koalia no defende lialós no justiça; loke ita nia tilun atu simu lialos hodi hari justiça; loke ita nia fuan atu hadomi, maibe hadomi tuir lialos no justiça. Hadomi ka fo amnistia la tuir lialos no justiça, ne’e katak lasu malu. Santa Igreja, tuir Na’i Jesus ninia hanorin, lakohi ita halo susar ba malu, tanba ne’e, koalia nafatin hodi dehan katak la iha paz, bainhira la iha justiça tuir lialós.

Ita rasik hakarak duni kmaan ba ita nia moris, tanba ne’e duni ita hakarak sai sarani, ita buka hakas’an atu rona nafatin ba Santa Igreja nebe Amo Bispo ho Nailulik sira representa. Maibe la’os de’it rona, maibe ba mos partisipa iha Santa Missa ho simu forsa atu halo tuir, hanesan ita rona iha Domingo, mak Na’i Jesus iha Hóstia, nebe ita simu iha Comunhão.

Hanoin ba ita nia Adolescentes sira hare tuir hela ita nia hahalok. Ita halo tuir Jesus, ita loke dalan diak ba sira, maibe ita despreza karik lialos no justiça ita ke’e hela raikuak ba sira.

segunda-feira, 7 de julho de 2008

Ba fan o nia sasan hotu2, fahe ba ema kiak sira, tuir Ha'u mai...

Reflexaun diária:
Segunda - 7 Julho 2008
Evangelho: Mt.9, 18-26

Iha tempo neba,
18Wainhira Jesus koalia dau-daun ba sira, nai ulun ida hakbesik ba Nia hodi monu ain iha nia oin dehan: “Ha’u nia oan feto foin mate; maibe Ita boot hiit An mai tau liman ba nia, nia sei moris.” 19Jesus hamriik hodi la’o tuir nia hamutuk ho eskolante sira.
20Iha oras ne’e, feto ida nebe ran suli sai tinan sanulu resin rua ona, hakbesik ba Nia housi kotuk hodi kona nia tais ninin, 21basa nia dehan iha nia laran: “Ha’u kona karik nia tais, ha’u sei hetan isin diak.” 22Fila tiha ba kotuk, Jesus hare nia hodi dehan: “Ha’u nia oan, aten berani ba, o nia fiar soi ona o.” Iha oras ne’e kedas, feto ne’e hetan fali isin diak.
23Wainhira Nia to’o ba na’i ulun nia uma hodi hare ema hu’u flauta no ema barak seluk book an ba book an mai, Nia dehan; 24“Imi sai tiha, labarik la mate; nia toba deit.” Sira hamnasa Nia. 25Wainhira ema lubun sai ona, Nia tama ba laran, kaer labarik feto nia liman, no labarik feto ne’e hamriik. 26Liafuan kona ba buat ne’e naklekar iha rai tomak neba."


Jesus ninia laifuan nebe ita rona horseik:Mt,928“Mai besik Ha’u, imi hotu nebe kole no terus; Ha’u sei fo kmaan ba imi . 29Simu Ha’u nia ukun ba hodi banati tuir Ha’u, tan Ha’u laran kmaus no haraik an; no imi sei hetan hakmatek ba imi nia klamar. 30Basa Ha’u nia ukun mamar, Ha’u nia naha kmaan.” La’os nia koalia deit, maibe Nia halo mos milagre sira. Jesus koalia liu kona ba klamar nian, maibe nia milagre sira halo ema hotu hotu halai tuir buka nia. Ema kiik no ema boot sira hanesan ita foin rona. Ema kiik ka ema boot, hotu hotu iha nia naha todan, no hotu hotu Jesus bolu atu hakmaan ita nia naha. Maibe ita tenki tama too ita nia laran hodi halo’an “kiik’oan”, hanesan ita rona horseik.

Jovem barak mak lakohi haraik’an hanesan labarik, hodi dehan momos: ”Hau la’os labarik!” Maibe ho hahalok no hanoin ida hanesan ne’e, mak jovem barak tama iha stress lalais de’it. Jovem iha ninia problema boot nebe nia mesak nia labele resolve, mak ninia vokasaun rasik. Maromak halo nia sai jovem ba ideal ida, ba knaar ida. Bainhira nia hatene hodi hili dalan ne’e, nia hakmatek, maibe bainhira nia ulun toos, la’o nar-naran eh halo tuir de’it isilolon nia hakarak, nia sei “laran mukit” hanesan jovem evangelho nian.

Jovem rihun ba rihun hosi mundo tomak, iha semana oin, hamutuk ho Santo Padre sei hasoru malu ho Jesus iha Jornada Mundial da Juventude. Ita reza ba sira atu loke fuan ba Espirito Santo atu sira bele tuir duni Jesus nebe bolu sira atu fo kmaan ba sira:

Ba fan tiha o nia sasan hotu hotu, fahe ba ema kiak sira, tuir Ha’u mai...

domingo, 6 de julho de 2008

Mai hotu Ha'u imi nebe laran mukit, kole,...

ANO A – 14º Domingo

Tema: “Deus, libertador!”

Deus criou o homem para a liberdade, mas este deixou-se subjugar pelo pecado.
Recordando a cena da criação do homem, Deus disse: “Façamos o homem à nossa imagem, à nossa semelhança, para que domine sobre os peixes do mar, sobre as aves do céu, sobre os animais domésticos e sobre todos os repteis que rastejam pela terra. Deus criou o homem à sua imagem, criou-o à imagem de Deus; Ele os criou homem e mulher. Abençoando-os Deus disse-lhes: “Crecei e multiplicai-vos, enchei e dominai a terra”. (Gen.1,26-28) O escritor sagrado ainda notou: “Deus, vendo a Sua obra, considerou-a muito boa”.(Gen.1,31).

O pecado estragou toda essa “obra boa”, deixando um mundo cheio de amarguras, sem paz: “Disse Deus ao homem:’Porque ouviste as palavras da tua mulher e comeste o fruto da arvore a respeito da qual eu te havia ordenado: ‘Nunca deveis comer o fruto desta árvore’, maldita seja a terra por tua causa. E dela só arrancarás alimento à custa de penoso trabalho, em todos os dias da tua vida. Produzir-te-á espinhos e abrolhos, e comerás a erva dos campos. Comerás o pão com o suor do teu rosto, até que voltes a terra de onde foste tirado: porque tu és pó e em pó te hás-de tornar.”(Gen.3,17-19).
Mas antes tinha dito à mulher: “Aumentarei os sofrimentos da tua gravidez, os teus filhos hao-de nascer entre dores. Procurarás com paixão a quem serás sujeita, o teu marido”(Gen.3,16).

Vendo bem, é neste o ambiente que estamos vivendo e onde nos sentimos subjugados e amendrontados, querendo-nos libertar de uma forma ou de outra e o mais cedo possível.

Deus no entanto, não abandonou o homem, obra das suas mãos e promete enviar um libertador: “Farei reinar a inimizade entre ti e a mulher, entre a tua descendência e a dela. Esta esmagar-te-á a cabeça, ao tentares mordê-la no calcanhar”(Gen.3,15), disse Deus à mulher.

É dessa libertação e libertador que nos fala hoje a primeira Leitura:

LEITURA I – Zac 9,9-10
Eis o que diz o Senhor:
“Exulta de alegria, filha de Sião,
solta brados de júbilo, filha de Jerusalém.
Eis o teu Rei, justo e salvador, que vem ao teu encontro,
humildemente montado num jumentinho, filho duma jumenta.
Destruirá os carros de combate de Efraim
e os cavalos de guerra de Jerusalém;
e será quebrado o arco de guerra.
Anunciará a paz às nações:
o seu domínio irá de um mar ao outro mar
e do Rio até aos confins da terra.

Mas o que nos exige esta primeira leitura que tenhamos consciencia de que:
Somos filhos de Deus, criados à sua imagem e semelhança para reinar;
Fomos criados para a paz e a alegria.
Fomos criados para a liberdade.

Portanto, não é justo que
sejamos esquecidos por Deus ou nós esquecermo-nos d’Ele.
vivamos no meio de guerras e discórdias de toda a ordem.
sejamos subjugados pelos homens poderosos, pelo dinheiro, pelas doenças, pelo trabalho por causa do dinheiro, pelos jogos, pelo sexo ou pela própria natureza.

A segunda leitura leva-nos mais longe. Esse plano da libertação já se realizou em Jesus Cristo e hoje já está muito perto de nós no nosso íntimo, na nossa carne e no nosso carne:

LEITURA II – Rom 8,9.11-13
Irmãos:
Vós não estais sob o domínio da carne, mas do Espírito,
se é que o Espírito de Deus habita em vós.
Mas se alguém não tem o Espírito de Cristo, não Lhe pertence.
Se o Espírito d’Aquele que ressuscitou Jesus de entre os mortos
habita em vós,
Ele, que ressuscitou Cristo Jesus de entre os mortos,
também dará vida aos vossos corpos mortais,
pelo seu Espírito que habita em vós.
Assim, irmãos, não somos devedores à carne,
para vivermos segundo a carne.
Se viverdes segundo a carne, morrereis;
mas, se pelo Espírito fizerdes morrer as obras da carne,
vivereis.

= A liberdade, segundo o Catecismo da Igreja Católica, “ é o poder radicado na razão e na vontade, de agir ou não agir, de fazer isto ou aquilo, praticando assim, por si mesmo, acções deliberadas. Pelo livre arbítrio, cada qual dispõe de si. A liberdade é, no homem, uma força do crescimento e de maturação na verdade e na bondade. E atinge a sua perfeição quando está ordenada para Deus, nossa bem-aventurança.”(CIC, 1731).

Portanto, liberdade que Deus nos oferece não é uma questão de apenas externa, mas de uma revolução interior. Nós que por causa do pecado ficámos vítimas da concupiscência, da atracção para praticar o mal, subjugados pelo força do mal, para cometer pecado “o domínio da carne”, podemos receber uma nova força, “o Espírito de Deus” para dizer “não” ao pecado e dizer “sim” à Vontade de Deus. No fundo, é o processo da nossa divinização, que começa no dia do nosso Baptismo.
No Baptismo, nós renunciamos a Satanás para crer só em Deus.
No dia da Confirmação, demonstramos a nossa opção pessoal por Deus, querendo viver como cristão convicto.
Mas, sobretudo na Eucaristia que se dá, verdadeiramente, este processo de divinizacão e nossa verdadeira libertação, pelo Corpo e Sangue de Cristo que recebemos na Sagrada Comunhão, que se vão misturar com o nosso sangue, entrando no nosso corpo, divinizando-o.
Os Sacramentos da Reconciliação e da Unção dos Enfermos são os Sacramentos que podemos dizer medicinais, onde podemos recobrar as nossas depois das nossas fraquezas e quedas.
Os sacramentos da Ordem e do Matrimónio são os Sacramentos dos Libertados que movidos pelo amor que receberam, sentem-se na obrigação de partirem para a missão de Libertadores.

Se viverdes segundo a carne, morrereis;
mas, se pelo Espírito fizerdes morrer as obras da carne,
vivereis.

Mas a grande condiçao para podermos encontrar esta grande graça é o que ouvimos no Evangelho:
1. Ter consciencia de ser “pequenino”. Somos nada na vida.
2. Aceitar Jesus como o Filho do Pai, nosso Libertador.
3. Ter consciencia das nossas limitaçoes e nossos sofrimentos. Quais são, concretamente, hoje os nossos sofrimentos?
4. Procurar Cristo.


EVANGELHO – Mt 11,25-30
Naquele tempo, Jesus exclamou:
“Eu Te bendigo, ó Pai, Senhor do céu e da terra,
porque escondeste estas verdades aos sábios e inteligentes
e as revelaste aos pequeninos.
Tudo me foi dado por meu Pai.
Sim, Pai, Eu Te bendigo,
porque assim foi do teu agrado.
Ninguém conhece o Filho senão o Pai
e ninguém conhece o Pai senão o Filho
e aquele a quem o Filho o quiser revelar.
Vinde a Mim,
todos os que andais cansados e oprimidos,
e Eu vos aliviarei.
Tomai sobre vós o meu jugo
e aprendei de Mim,
que sou manso e humilde de coração,
e encontrareis descanso para as vossas almas.
Porque o meu jugo é suave e a minha carga é leve”.


Para todo aquele que vive atribulado na vida por causa

da saude que anda bem;
a família que não está em paz; o marido que não entende a mulher e vice-versa; os pais e os filhos que não se entendem e os filhos que não se entendem entre si.
a sociedade que anda mal – o preço da vida a subir e os governantes não conseguem travar; o salário, os subsídios ou a reforma insuficientes; o emprego não seguro ou desemprego. As ameaças das guerras e conflitos, entre nações, ricos e pobres, patrões e operários; governos e povo;etc.
a natureza que nos ameaça com as suas forças intransponíveis: os terramotos, os tufões, as novas doenças, as mudanças climatéricas, etc.

Para todos quão saboroso, agradável estas palavras de Jesus:
” Vinde a Mim,
todos os que andais cansados e oprimidos,
e Eu vos aliviarei.
Tomai sobre vós o meu jugo
e aprendei de Mim,
que sou manso e humilde de coração,
e encontrareis descanso para as vossas almas.
Porque o meu jugo é suave e a minha carga é leve”.

É possível, mas deve-se tornar “pequenino”, pondo para o lado toda a nossa arrogância, egoísmo, malvadez, etc.

“Pequenino” perante

Deus, rezando; cumprindo as nossas obrigações para com Deus, não faltando a Santa Missa, para ouvir a Palavra de Deus e comungar. Não desconfiar, muito menos falar mal ou desinteressar-se de Deus.
Igreja, ouvindo mais a voz da Igreja, dialogar e colaborar mais com a igreja.
os irmãos, começando pela família, mais dócil e amoroso para com todos os membros da família; mais sociável dentro do espírito da caridade cristã e não de um espirito de filantropia amorfo e sem sentido; mais diálogo com os adversários; etc.

Tentemos fazer isto mesmo durante esta semana e gozaremos, já nesta vida, a liberdade de Filhos de Deus que o Senhor nos prometeu e para a qual fomos criados.

Termino, citando S. Paulino, em cujo ano estamos, para uma melhor reflexão:
«De fato, irmãos, reparai em vós mesmos, os chamados: não há entre vós muitos sábios de sabedoria humana, nem muitos poderosos, nem muitos de família nobre. Mas o que para o mundo é loucura, Deus o escolheu para envergonhar os sábios, e o que para o mundo é fraqueza, Deus o escolheu para envergonhar o que é forte. Deus escolheu o que no mundo não tem nome nem prestígio, aquilo que é nada, para mostrar a nulidade dos que são alguma coisa. Assim, ninguém poderá gloriar-se diante de Deus» (1 Cor 1, 26-29).


Assim seja.



sexta-feira, 4 de julho de 2008

"TUIR HA'U MAI!"

Reflexaun diária:
Sexta - 4 Julho 2008 – 1ª. Sexta feira
Evangelho: Mt.9, 9-13

Iha tempo neba,
9Sai tiha housi neba, Jesus hare ema ida naran Mateus, tur hela iha fatin kobra impostu nian hodi dehan ba nia: “Tuir Ha’u mai!” Nia hamriik hodi tuir Jesus. 10Loron ida, Jesus tur hela iha mesa iha Mateus nia uma, ema publikanu no maksalak barak mai tur ho Nia, hamutuk ho nia eskolante sira. 11Hare tiha ne’e, fariseu dehan ba eskolante sira: “Nusa mak imi nia Mestre han hamutuk ho publikanu no maksalak sira?” 12Rona tiha sira, Jesus dehan: “La’os sira nebe isin diak mak kuran doutor, maibe sira nebe moras. 13Imi buka hatene liafuan ne’e katak sa: ‘Ha’u hakarak laran luak, la’os sakrifisiu.’ Basa Ha’u mai la’os atu bolu ema los sira, maibe ema maksalak sira.”
Lia maksoin...

Mataus maski nia iha fatin diak, riku, belun barak, iha nia moris, maibe nia sente katak buat sira nebe nia iha la fo hakmatek ba nia. Nia buka hela dalan hakmatek nian.Tanba ne’e, bainhira Jesus bolu nia, nia la hanoin dala rua, nia hamrik hodi tuir kedas. No nia hetan duni buat nebe nia buka iha Jesus, tanba Jesus mai buka ema nebe kuran domin, ema nebe la hakmatek, ema nebe moras.

Aman Maromak tanba hatene katak ita mos hanesan hela Mateus, Nia haruka nafatin Jesus, Nia Oan Mane mesak, mai liu hosi ita nia odamatan, servisu fatin, eskola, halimar fatin hodi fihir nafatin ita ho matan domin nian atu dada sai ita hosi nakukun moris nian, maibe dala barak ita fila tiha ita nia oin eh hakruk tiha fali de’it. Maromak hakiak ita ba domin, katak sai hosi ita nia an hodi ba buka ema seluk nia diak. Ne’e mak Jesus rasik halo hodi halo ita hahi Ninia Futar Fuan Santo.

Ita ida idak tau ita nia an iha S. Mateus nia fatin hodi hein liafuan midar: “Tuir Ha’u mai!”, atu ita labele namlele iha ita nia moris. Rona no tuir tiha ona karik, keta tur fali iha liur, maibe ba umalaran, tur iha mesa ho Jesus, halo festa loro-loron, mak Eucaristia. Hanesan ema nebe ba festa buka aproveita no goza didiak ema nia festa, ita be tuir ona Jesus, buka aproveita no goza didiak festa Eucaristia nian atu ita bele haksolok duni iha ita nia vokasaun...
Sela’e sei mosu tentasaun: “Keta la’os ha’u nia dalan karik?...”.

quinta-feira, 3 de julho de 2008

"Hau Na'i! Ha'u Maromak!"

Reflexaun diária:
Quinta - 3 Julho 2008 – S. Tomé, Apóstolo
Evangelho: Jo.20, 24-29

Iha tempo neba,
24Tome, sira na’in sanulu resin rua ne’e ida, nebe ema hanaran Kaduak, la hamutuk ho sira wainhira Jesus mosu. 25Tan ne’e, eskolante sira hateten ba nia: “Ami hare ona Na’i!” Maibe nia hatan ba sira: “Ha’u la hare karik besi kusan nia kuak iha Nia liman, la tau karik ha’u nia limanfuan iha besi kusan fatin, no la hatama karik ha’u nia liman iha nia sorin, ha’u sei la fiar.”
26Liu tiha loron ualu, eskolante sira halibur fali iha uma laran. Tome mos hamutuk ho sira. Odamatan sei taka hela, Jesus mosu hodi hamriik iha sira leet dehan: “Dame hela ho imi!” 27Hafoin Nia hateten ba Tome: “Lori o nia limanfuan mai, no hare Ha’u nia liman; lolo o nia liman hodi hatama iha Ha’u nia sorin. O keta laran tos, maibe fiar!” 28Tome hatan dehan ba Nia: “Ha’u Na’i, ha’u Maromak!” 29Jesus lia tun teni ba nia: “O fiar tan o hare tiha Ha’u? Ksolok ba sira nebe fiar maski la hare.”
Lia maksoin...

S.Tomé lori ita, ohin, atu hatene didiak liu tan oin sa’a moris nudar sarani iha Igreja. Moris iha Fiar, Esperança no Caridade. S. Tomé hanorin ita katak odamatan ba Fiar, mak matan, ba Esperança mak tilun no ba Caridade mak nanal. Jesus tulun Tomé atu fiar liu tan, bainhira hatudu’An ba nia, atu laran metin liu tan ho Ninia koalia no ho Ninia fo’An atu Tomé kaer nia kanek sira, hametin Tomé ninia Caridade, halo nia bele dehan: ““Ha’u Na’i, ha’u Maromak!”.

Ba ita mos Maromak Padre halo buat oi oin deit ba ita, maibe ita taka hela de’it ita nia matan hodi lakohi rekoinece iha buat hirak ne’e Maromak nia domin hodi fiar metin iha Nia. Maromak Filho mai hanorin ho Liafuan moris rohan la’ek nian, maibe ita loke ita nia tilun ba de’it lia anin sira, halo ita lakon esperança. Maromak Espirto Santo lori Aihan Lalehan nian mai ita iha Eucaristia, maibe ita hadok’an hela lakohi ba tur ba an, falta Missa ora-oras...

Tuir Jesus dehan ita sira ne’e, bele haksolok liu tan: “O fiar tan o hare tiha Ha’u? Ksolok ba sira nebe fiar maski la hare.”
Maibe la”e! Vokassaun menus tanba Fiar la iha; igreja mamuk, tanba lakon ona Esperança no sarani sira la moris haksolok, tanba Caridade la iha.

Igreja mak ita ida idak.
Haburas Igreja ba, hosi ita ida idak nia Fé, Esperança no caridade!


Notícia:

. Diácono Norberto Soares tama retiro inaciano iha dia 6 de Julho to’o loron 5 Agosto. Loron 6 Agosto, sira ( Dcs. Lourenço, Jose, Arnaldo, Bento ho Norberto) simu ordenasain iha Letefoho. Ita reza ba sira hotu, liu liu ba Dc. Abeto iha retiro inaciano.

. Ir. Domingas Soares, Espanha, iha mos retiro laran. Reza mos ba nia.






quarta-feira, 2 de julho de 2008

Familia, defende'an ba!

Reflexaun diária:
Quarta - 2 Julho 2008
Evangelho: Mt.8, 28-34

Iha tempo neba,
28To’o tiha sorin balun ba, iha rai Gadara, ema na’in rua ho diabu iha laran mai housi rate hasouru Nia. Sira si’ak la diak, halo ema ida la bele liu housi dalan neba. 29Teki-teki sira hakilar. “Iha sa ida ho O no ami, Jesus, Maromak Oan? O mai iha ne’e atu halo ami terus molok nia tempu?”
30Besik iha neba fahi lubuk ida han du’ut dau-daun. 31Diabu sira husu ba Nia: “O duni sai ami karik, haruka ami tama ba fahi sira neba.” 32Nia dehan ba sira: “Tama ba!” Sira sai no tama ba fahi sira laran; sira ne’e haksoit housi rai tatinis ba tasi hodi mate hotu iha be laran. 33Fahi atan sira halai ba sidade hodi haktuir buat hotu ne’e, no mos kona ba buat nebe mosu ba ema nebe iha diabu iha laran. 34Sidade tomak sai mai hasouru Jesus. Wainhira sira hare Nia, sira husu Nia atu husik sira nia rai.
Lia maksoin...

Moris iha Igreja, la’os moris de’it ho Fiar iha Aman Maromak, Esperança iha Maromak Filho no Caridade iha Maromak Espírito Santo; la’os mos de’it hamutuk ho Santo Padre atu hametin Fiar, ho Amo Bispo atu hametin Esperança no ho Amo Paroco atu hametin Caridade, maibé atu koko moris iha Paz hamutuk ho Aman, sinal Fiar nian iha Família, atu ho Inan, sinal Esperança, koko moris iha Domin no koko moris iha ksolok ho sira nudar sinal Caridade nian.
Ne’e mak Igreja doméstica, lalatak Santíssima Trindade nian.

Ita foin rona iha Evangelho, Na’i Jesus hasoru malu ho ema nebe iha espirito foer no Jesus duni sai tiha espirito foer hosi sira, ho ni kbiit “Maromak nia Oan” nian. Ema bulak sira ne’e, haksolok tanba Jesus halo sira hetan fali diak, maibé fahi nain sira, duni sai Jesus hosi sira nia rain. Sira hakarak liu sira nia fahi do que Jesus.

Ema sira be hakribit Jesus hodi hakarak liu fali riku-soi mundo ne’e nian, lori espirito diak ka espirito foer? Oan sira barak lori espirito mos ka espirito foer?
Familia sira nebe la’os Igreja doméstica la hakiak Espirito diak. La hahoris oan ho espirito mos. Oan sira sei la moris ho Caridade iha sira nia fuan, hanesan historia ita rona iha domingo kotuk kona ba labarik “diminuidos mentais”, maibe ho egoismo no buka diak de’it.

Jesus hatan atu espirito foer sira ba tama iha fahi sira. Fahi animal nebe foer, animal nebe povo judeu hakribit, la han....

Kabenain, aman-inan-oan, salva imi nia familia ba!


Noticias:

1. Jovem Timor Oan hosi Dili no Baucau 300 sei ba tuir Jornada Mundial da Juventude iha Sydney ho Bento XVI. Amo Bispo D.Alberto, Pe.Angelo, Pe.John Herd mak sei acompanha sira. Ita reza ba sira atu simu Espirito Santo atu sai sasin Jesus ninian.

2. Hosi Macau, Jovem 30 mak ba tuir. Domingo kotuk sira simu bensaun iha Se Catedral hosi Amo Bispo D.Jose Lai, nebe sei acompanha mos sira.

terça-feira, 1 de julho de 2008

"Nai, soi ami, ami atu mate."

Reflexaun diária:
Terça - 1 Julho 2008
Evangelho: Mt.8, 23-27

Iha tempo neba,
23Jesus sa’e ba ro hamutuk ho Nia eskolante sira. 24Teki-teki, tasi hahu si’ak maka’as, laloran tama makaas iha ro laran, maibe Nia toba dukur hela. 25Eskolante sira hakbesik hodi fanu Nia dehan: “Na’i, soi ami, ami atu mate.” 26Jesus dehan ba sira: “Tansa imi tauk, imi sira fiar kiik?” Hafoin Nia hamriik hodi siak anin ho tasi, no buat hotu sai hakmatek. 27Sira hakfodak hodi dehan: “Ema ne’e se los, nebe anin ho tasi mos halo tuir deit.
Lia maksoin...

Moris iha Igreja, liu hosi Sacramento Baptismo, hanesan ema nebe husik ona raimaran hodi sa’e hamutuk ba Jesus ninia ró tama tasi laran. Iha tasi laran, ita bele hasoru tasi siak. Evangelho ne’e hanorin hela ita katak ró ne’e, mak Igreja, iha nia nain, mak Jesus nebe iha ró laran. Ró tomak bele nakdoko, ema ida idak iha ró laran bele nakdedar, maibe ró nain sei halo duni buat ruma atu salva nia ró no nia emar sira.

Haré ba Igreja iha Mundo tomak, lee tiha passagem S. Mateus nian ida ne’e, la susar ita atu hasai konkluzaun katak Igreja iha tasi siak nia laran. Maibé problema mak sarani barak, bele dehan mos, ambispo, padre ho madre barak, mak seidauk sente’an lolos iha ró laran hodi hakilar hanesan Jesus ninia eskolante sira: “Na’i, soi ami, ami atu mate.”Tanba la iha ró laran, la koko problema, la bok’an atu salva Igreja, hanoin buat hotu hotu diak hela, maibe buat nebe hanesan realidade, mak Igreja sira mamuk ba dadaun no vokasaun tinan tinan tun tan. Igreja nia kbiit atu moris iha caridade mai hosi Eucaristia (Sacramentum Caritatis). Falta Missa la iha ona kbiit atu moris iha Caridade. La moris iha Caridade, Vokasaun ba entrega’an tomak ba Maromak la iha, Igreja tama iha crise. Aihun la fuan...

Igreja tomak tenki hakas’an hola konsciencia kona ba realidade ne’e hodi “fanu” Jesus atu rezolve crise ne’e. Oin seluk, gerasaun tuan taka dalan ba gerasaun foun, husik sira ne’e la’o iha nakukun laran... Maibe gerasaun foun mos buka hanoin katak nia mos iha ona ró laran, hodi buka mos Jesus.

Ó sarani, ó mos Igreja, labele fase liman!
Ba fanu lisuk Jesus...